KIŠKINĖS SALOTOS
Pakelėse, apleistuose laukuose ir tarp gamtos akmenų tyliai auga augalas, į kurį dauguma žmonių praeina net nepažvelgę antrą kartą. Lactuca serriola, dar žinomas kaip laukinės salotos arba kiškinės salotos, savo švelniuose lapuose slepia galią, kurią senoliai pažinojo labai gerai.
Jauni jo lapai, minkšti ir šviesiai žali, buvo ne tik maistas. Tai buvo maža gamtos dovana kūnui ir sielai. Natūralios karčiosios medžiagos, antioksidantai, vitaminai ir mineralai šį kuklų augalą pavertė ramybės, geresnio virškinimo ir vidinės pusiausvyros šaltiniu.
Sakoma, kad keli lapai salotose padėdavo kūnui atsipalaiduoti po sunkios dienos. Natūralios augalo medžiagos palaikydavo nervų sistemą, mažindavo įtampą ir daugeliui padėdavo mėgautis ramesniu miegu.
Tai nebuvo stiprus vaistas – veikiau švelnus gamtos apkabinimas.
Kartus jo skonis suaktyvina virškinimą ir padeda organizmui veikti sklandžiau. Tuo pačiu antioksidantai apsaugo ląsteles nuo pažeidimų, o vitaminai A, C ir K stiprina organizmo apsaugą, odos ir kaulų sveikatą.
Kalis ir magnis prisideda prie geros širdies veiklos ir natūralios organizmo pusiausvyros.
Senieji žolininkai taip pat tikėjo, kad laukinės salotos padeda organizmui apsivalyti, mažina nedidelius uždegimus ir palengvina lengvus skausmus. Paprastas lauko augalas taip tapdavo vertingu kasdienės gerovės sąjungininku.
Tačiau paslaptis slypi jaunuose lapuose. Kuo jie švelnesni, tuo malonesnis jų skonis ir švelnesnis poveikis. Keli lapai salotose, trumpai nuplikyti ar įdėti į kokteilį, pakanka, kad žmogus atrastų šį pamirštą lobį.
Per didelis vartojimas nerekomenduojamas, nes stiprus kartumas gali sukelti diskomfortą.
Ne visi nuostabūs augalai yra egzotiški ar reti. Kartais didžiausi lobiai tyliai auga visai šalia mūsų, tiesiog laukdami, kol kažkas juos vėl atras.
