VIENA NUOLANKI GAMTOS GYDOMOJI DOVANA
Paslėpta tarp laukų, sodų ir takų, paprastoji dedešva (Malva neglecta) auga tyliai, beveik nepastebimai, niekada per daug neatkreipdama dėmesio.
Dauguma žmonių atpažįsta jos minkštus, apvalius lapus ir gražius rožinius-violetinius žiedus, tačiau tik nedaugelis žino, kad jos maži vaisiai, primenantys mažyčius žalius „sūrelius“, yra tikras sveikatos lobis.
Šie neįkyrūs vaisiai, dar vadinami „dedešvos sūreliais“, šimtmečius buvo naudojami liaudies medicinoje. Nepaisant savo mažo dydžio, jie kupini vertingų medžiagų, tokių kaip gleivės, vitaminai ir antioksidantai, kurie suteikia palengvėjimą ir rūpestį visam organizmui.
Tiems, kurie kenčia nuo skrandžio negalavimų, rėmens ar vidurių užkietėjimo, dedešvos vaisiai veikia kaip švelni apsauginė plėvelė.
Natūralios jų gleivės padengia ir nuramina virškinimo sistemą, suteikdamos palengvėjimo ir komforto jausmą.
Tačiau jų poveikis tuo nesibaigia. Jie yra puikūs kvėpavimo sistemos sąjungininkai, padedantys nuraminti sausą kosulį, sudirgusią gerklę ir uždegiminius kvėpavimo takus.
Dėl savo švelnaus ir natūralaus poveikio jie tinka net ir jautriems žmonėms.
Odos priežiūroje sutrinti vaisiai gali būti naudojami vabzdžių įkandimams, sudirgimams, bėrimams ar nedideliems nudegimams, suteikdami vėsos ir palengvėjimo.
Natūralus priešuždegiminis poveikis padeda odai atgauti pusiausvyrą ir greičiau gyti.
Be to, jie palaiko natūralų organizmo detoksikacijos procesą, padėdami inkstams pašalinti skysčių perteklių ir nereikalingas medžiagas, nesutrikdydami mineralų pusiausvyros.
Ir kas įdomiausia – dedešvos vaisiai yra visiškai valgomi. Kai jie jauni ir švieži, juos galima dėti į salotas, sriubas, omletus arba troškinti su alyvuogių aliejumi ir aromatinėmis žolelėmis, suteikiant švelnų, malonų skonį ir vertingų maistinių medžiagų.
Raminančiai arbatai užtenka vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių džiovintų vaisių stiklinei karšto vandens. Po kelių minučių užpylimo gaunamas natūralus gėrimas, kuris ramina gerklę, skrandį ir šlapimo sistemą.
Dedešva primena mums, kad dažnai didžiausi gamtos turtai slypi visai šalia mūsų, augaluose, kuriuos kasdien praeiname nepastebėdami.
Paskutinė mintis: Kai kurie iš galingiausių gydomųjų dalykų nėra vaistinėse – jie tyliai žydi gamtos takeliuose, laukdami, kol atrasime jų išmintį.
