Kalėdinė kaktusas – Schlumbergera – turi kažką nepaprastai magiško. Jos ryškūs, beveik švytintys žiedai, tarsi mažos ugnelės žiemiškoje tamsybėje, priverčia namus suspindėti šiluma ir džiaugsmu.
Šios kaktusų rūšys kilusios iš Brazilijos lietaus miškų, todėl jų žydėjimas – tarsi gamtos stebuklas, kurį galime stebėti net ir toli nuo tropikų.
Jos dažniausiai žydi per Kalėdas, bet pasitaiko, kad suteikia spalvų ir per Velykas ar Padėkos dieną, ir taip namuose sukuriamas nuolatinis žydinčių stebuklų rojus.
Norint, kad Kalėdinė kaktusas išpiltų savo grožį, reikia ne tik šviesos, vandens ir tinkamos temperatūros, bet ir šiek tiek kantrybės.
Tinkamai parinkta vieta – šviesi, bet ne tiesioginių saulės spindulių apšviesta – padeda augalui džiūgauti ir stiprėti. Ji pavargsta ir net gali nudegti, jei ilgai laikoma kaitrioje saulėje, todėl svarbu ją saugoti, tarsi brangų draugą.
Šiek tiek vėsūs vakarai – lyg atspindintys jos gimtųjų miškų naktis – skatina žydėjimą. Kai kambario temperatūra laikoma pastovi, apie 10–13 °C, kaktusas lyg pajunta, kad metas žydėti, ir pradeda ruoštis savo stebuklui.
Laistymas turi būti švelnus, bet nuoširdus. Tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis sausas, ją laistome. Per daug vandens gali pakenkti šaknims, o per mažai – sulėtinti žydėjimą.
Tinkamai prižiūrima, ji gali žydėti kelis kartus per metus, tarsi primindama, kad grožis nepažįsta laiko ribų.
Trąšos – tai jos maistas, suteikiantis jėgų kurti savo stebuklus. Pavasarį ir vasarą ją maitinu švelniomis, balansuotomis trąšomis, o rudenį, kai ruošiasi žydėti, leidžiu atsipalaiduoti ir sutelkti energiją žiedų formavimui.
Kartais ji atsisako žydėti – ir tai nebūtina tragedija. Per mažai šviesos, nepakankamai tamsios nakties valandos, staigūs temperatūros pokyčiai ar trūkstamos maistinės medžiagos gali sutrukdyti jos magijai.
Bet kantriai stebint, rūpinantis ir mylint, Kalėdinė kaktusas vėl atsiveria, rodydama savo spalvų fejerverką, tarsi šviesos spindulys šaltame žiemos vakare.
Kai namuose atsiranda tokia kaktusas, ji tampa ne tik augalu, bet ir tikru šventės simboliu – su žaliais, sveikais stiebais ir ryškiais žiedais, nuo švelniai rožinių iki ugninių raudonų tonų, kurie kiekvieną dieną primena, kad stebuklai egzistuoja.
