Šis receptas šeimoje laikomas tikru lobiu, kuris buvo tobulinamas daugelį metų.
Jau daugiau nei du dešimtmečius jis patikimai pavyksta ir kiekvieną kartą suteikia ypatingai minkštus, purius bei aromatingus Velykų kepinius.
Nepaisant įspūdingo rezultato, ingredientai išlieka paprasti ir prieinami,
o pats gaminimo procesas aprašytas taip aiškiai, kad jį lengvai suprastų ir mažiau patyrę kepėjai.
Prieš pradedant mielinę tešlą, pienas, kurio riebumas yra apie 2,5 %, pašildomas iki vos šiltos temperatūros,
idealiai tarp 35 ir 38 laipsnių, kad būtų maloniai šiltas, bet nepažeistų mielių.
Į pieną įmaišoma 25 gramai šviežių mielių arba maždaug 10 gramų greitai veikiančių sausų mielių, maišant, kol jos visiškai ištirpsta.
Tuomet įdedama apie 250 gramų persijotų kvietinių miltų.
Norint dar švelnesnės ir elastingesnės struktūros, įmaišomas lašelis acto,
kuris padeda glitimo vystymuisi ir suteikia tešlai daugiau minkštumo.
Ši masė uždengiama ir paliekama šiltoje, be skersvėjų vietoje apie 30 minučių,
kol ji aiškiai pakyla ir tampa puri, su oro burbuliukais.
Kol pagrindas kyla, paruošiami trys kiaušiniai.
Tryniai sumaišomi su cukrumi, kurio kiekis yra apie 120 gramų,
arba iki 150 gramų, jei norisi saldesnio varianto, bei vanilinu arba vaniliniu cukrumi,
ir plakami iki šviesios, purios bei kreminės masės. Baltymai su žiupsneliu druskos išplakami atskirai,
kol susidaro standžios, stabilios viršūnėlės, suteikiančios tešlai lengvumo.
Kai raugas paruoštas, trynių masė švelniai įmaišoma į jį.
Tuomet dedamas minkštas sviestas, apie 100 gramų, kuris turi būti kambario temperatūros arba lengvai suminkštintas,
bet jokiu būdu ne karštas.
Po to atsargiai įmaišomi išplakti baltymai, kad išliktų oro struktūra.
Palaipsniui įmaišomi likę miltai, iš viso apie 800 gramų, tačiau tikslus kiekis gali skirtis priklausomai nuo miltų savybių.
Tešla turi išlikti minkšta ir šiek tiek lipti prie rankų, bet nebūti kieta ar sausa.
Intensyviai minkant apie 10–15 minučių ji tampa elastinga,
po to vėl uždengiama ir paliekama kilti dar apie valandą, kad padidėtų jos tūris.
Įdarui paruošiama apie 150 gramų razinų, jos kruopščiai nuplaunamos,
gerai nusausinamos ir lengvai apvoliojamos miltuose, kad tolygiai pasiskirstytų tešloje ir nenusėstų į apačią.
Razinos įmaišomos į pakilusią tešlą po antrojo kilimo etapo.
Tuomet tešla dar kartą paliekama pailsėti apie 30 minučių ir toliau kilti.
Po to ji švelniai permaišoma ir sudedama į kepimo formas, užpildant jas tik iki trečdalio, nes tešla dar stipriai kils.
Po dar vieno pakilimo ji pasiekia beveik formų kraštus ir yra paruošta kepimui.
Kepant naudojamas švelnus, dviejų etapų temperatūros režimas.
Pirmiausia formos dedamos į iki maždaug 100 °C įkaitintą orkaitę, kur jos kepa apie 15 minučių ir pamažu sutvirtėja.
Vėliau temperatūra padidinama iki maždaug 180 °C, kol paviršius tampa auksinis ir kepinys pilnai iškepa.
Tikslus kepimo laikas priklauso nuo formų dydžio.
Paruoštumui patikrinti naudojamas medinis pagaliukas – jei jis lieka švarus, kepiniai iškepę.
Jei paviršius per greitai ruduoja, jį galima uždengti folija.
Glazūrai paruošti sumaišoma apie 300 gramų cukraus pudros su maždaug 50 gramų grietinėlės ir 30 gramų sviesto.
Mišinys švelniai kaitinamas, kol sviestas visiškai ištirpsta, bet neužvirinamas.
Tada įdedama vanilino ir viskas išplakama iki vientisos, šilkinės masės.
Glazūrą reikia tepti iš karto, nes ji greitai stingsta; jei sutirštėja, ją galima trumpai pašildyti.
Iškepę gaminiai kelias minutes paliekami formose, tada atsargiai išimami ir dekoruojami pagal skonį.
Taip gaunamas ypatingai minkštas, kvapnus ir šventiškas kepinys, kuris išlaiko tradicijų dvasią ir tinka bet kokiai progai.
