Lantana, ši ypatinga Viduržemio jūros regiono augalas, yra daugelio sodininkų pamėgtas, nes jo žiedai žydi beveik visą vasarą, o išvaizda primena karštų pietų kraštų atmosferą net ir lietuviškame sode ar balkone.
Tačiau daugelis nusivilia, kai pastebi, jog laikui bėgant apatinių lapų spalva pagelsta ir jie nukrenta, o augalo apatinė dalis apaugusi lapais pasilieka tik viršūnėse.
Tai ne tik estetiškai nepatrauklu, bet ir ženklas, kad augalo priežiūra nėra subalansuota.
Problemos šaknys dažnai slypi tame, kad nesuvokiame visiškai jo natūralios augimo aplinkos ypatybių ir skirtumų, atsirandančių auginant jį mūsų sąlygomis.
Tikrai tiesa, kad jo natūralioje buveinėje, pavyzdžiui, Pietų Europoje ar Šiaurės Afrikoje, šis augalas auga kelkraščių grioviuose, saulėtoje vietoje, dažnai beveik be priežiūros.
Ten jis sodinamas tiesiai į žemę, jo šaknys gilios ir plačios, todėl gali pasisavinti drėgmę net iš gilesnių dirvos sluoksnių net karščiausiomis dienomis.
Priešingai, pas mus, kur lantana žiemoti gali tik be šalčio, dažniausiai auginama vazonuose. Nors tai patogu, toks būdas kelia ir tam tikrų apribojimų.
Vazone šaknys negali įsiskverbti giliai, dirvos kiekis ribotas, o saulės šviesa greitai įkaitina žemę, dažnai net per daug.
Šis perkaistas dirvožemis sukelia šilumos stresą, kuris neigiamai veikia šaknis.
Be to, aukšta temperatūra pagreitina augalo vandens praradimą per garavimą, todėl jei nesuteikiame pakankamai drėgmės, augalas greitai patiria vandens stygių.
Tuomet lantana gynybos tikslais pradeda mesti lapus, kurie nėra gyvybiškai svarbūs – tai dažniausiai yra apatiniai, senesni lapai. Tai, ką matome kaip pageltimą ir plikimą.
Kad lantana ilgai išliktų sveika, su gausiu ir subalansuotu lapija, o ne tik žydėtų viršūnėse, reikalinga atsakinga ir apgalvota priežiūra.
Pirmiausia svarbu užtikrinti tinkamą drėkinimą. Ypač vasarą, kai augalas žydi visu pajėgumu, o temperatūra dažnai viršija 30–35 laipsnius Celsijaus, vanduo tampa gyvybiškai svarbus.
Didelis, apie 1–1,5 metro aukščio lantana, kuris stovi tiesioginėje saulėje, gali per dieną suvartoti net 3–5 litrus vandens.
Tai reiškia, kad vienas ryto laistymas nepakanka – karštomis dienomis gali prireikti laistyti net du kartus per dieną.
Taip pat patartina po vazonu padėti padėklą su šiek tiek vandens, kad šaknys nuolat gautų drėgmės.
Tai ypač svarbu, jei vazonas stovi ant betono, plytelių ar prie sienos, kurios sustiprina karštį ir atspindi šilumą atgal į augalą.
Kitas svarbus veiksnys yra trąšų papildymas. Dėl gausaus laistymo naudingos medžiagos išplaunamos, todėl verta tręšti augalą kartą per savaitę.
Geriausias pasirinkimas yra subalansuotos sudėties, šiek tiek kalio turinti trąša – azotas skatina augimą, o kalis padeda žydėjimui.
Harmoningam vystymuisi taip pat reikia mikroelementų, kurių dažnai yra kokybiškose trąšose.
Laikantis šių taisyklių – tinkamai laistant, papildant trąšomis ir saugant nuo intensyviausių saulės spindulių – lantana atsidėkos sveikais stiebais,
tamsiai žaliais lapais ir ilgai žydinčiais žiedais, puošiančiais terasą, balkoną ar sodą.
Plikimą galima išvengti, o augalas gali tapti net dar vešlesnis nei anksčiau. Tuomet iš tiesų atrodys, tarsi mažas Viduržemio jūros kampelis sužydėjo mūsų namuose.
