Raudonųjų svogūnų kremas gaminimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįdomus ar neišskirtinis, tačiau jame slypi tam tikra magija.
Už paprastos procedūros slepiasi namų jaukumas, rūpestis ir išmintis, kuri jau gyvavo mūsų močiučių sandėliukuose.
Aromatai, tekstūros, skonio pojūčiai – visa tai grąžina mus į laikus, kai buvo natūralu patiems ruošti, ką tik įmanoma.
Raudonųjų svogūnų kremas šiame kontekste yra daugiau nei tik pagrindas patiekalams – tai akimirka, užfiksuota stiklainyje, ramybės lašas skubančios kasdienybės viduryje.
Svogūnas, šis kuklus, bet būtinas ingredientas, slepiasi beveik kiekviename lietuviškame patiekale – apkepintas, smulkiai pjaustytas, supjaustytas ar skrudintas.
Tačiau ką daryti, kai virtuvėje atsiranda per daug svogūnų?
Didelis svogūnų maišas akcijoje arba gausi derliaus iš daržo… ir iškyla dilema: ką su jais daryti, kol jie nesuminkštėja, nesugenda ar nesugenda?
Sprendimas yra paprastesnis, nei galime pagalvoti – gaminkime raudonųjų svogūnų kremą!
Tai virtuvės pagrindas, kuris visuomet bus po ranka, kai reikės greitai pagardinti troškinį, sriubą ar net sumuštinių užtepą.
Be to, jo gamyba ne tik ekonomiška ir draugiška aplinkai, bet ir maloni, jei leisime aromatams, tekstūroms ir namų jaukumui apimti maisto ruošimą.
Pagrindinis receptas yra labai paprastas: vienam kilogramui nuvalytų raudonųjų svogūnų pridedame apie du šimtus gramų druskos.
Svogūnus kruopščiai nuplovus, supjaustome ketvirčiais arba aštuntadaliais, priklausomai nuo naudojamo aparato, tada smulkiname, malame arba triname, kol gauname beveik šilkinišką, vientisą tyrę.
Tuomet pridedame druskos ir, jei norime, šiek tiek citrinos rūgšties – tai nėra privaloma, tačiau padeda kremui išlaikyti šviesesnę spalvą ir suteikia gaivumo.
Druska veikia ne tik kaip pagardas, bet ir kaip natūralus konservantas, todėl kremo nereikia kaitinti.
Tačiau tikroji magija prasideda, kai kremas patenka į stiklainius.
Lygi, auksinės rudos spalvos pasta, šviesai atsispindint ant paviršiaus, atrodo lyg prabanga, o žiūrėdami į stiklainį žinome, kad bet kada galime gaminti, net jei kitų ingredientų namuose nėra.
Stiklainių sterilizavimas yra svarbus žingsnis, nes kremas gali išlikti šviežias mėnesius ar net metus, jei viskas atliekama tinkamai.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad druska laikui bėgant gali pradėti korozuoti metalinę dangtelį, todėl verta po dangteliu įdėti plėvelės gabalėlį, kad būtų išvengta rūdijimo ir skonio pakitimų.
Kai atidarome stiklainį, akimirksniu jaučiame svogūnų intensyvų, šiltą kvapą – tai, ką gali suteikti tik šviežiai apkepintas svogūnas.
Reikia turėti omenyje, kad dėl didelio druskos kiekio ne visuomet reikia papildomai sūdyti patiekalą, į kurį dedamas kremas.
Tai ypač patogu, kai reikia greitai pagaminti pietus arba kai nenorime vargti su svogūnų nulupimu ir kapojimu.
Tiesiog paimame arbatinį šaukštelį kremo ir iš karto turime skanų svogūnų pagrindą – paprasta, greita ir patogu.
Laikui bėgant kremas gali patamsėti, tapti tamsesnis – tai visiškai natūralu ir nepaveikia kokybės. Tie, kuriems tai trukdo, gali išbandyti citrinos rūgštį.
Skonis dėl jos nesutrinka rūgštus, tačiau kremas ilgiau išlieka šviesesnis ir patrauklesnis.
Šis receptas suteikia mums galimybę, kuri ne tik praktiška, bet ir ekonomiška bei tvari. Nebereikia jaudintis, kad svogūnai supus ar kad virtuvėje trūks šio ingrediento.
Raudonųjų svogūnų kremas visada bus ant lentynos, pasiruošęs suteikti skonį vienu judesiu – tiek po ilgos dienos, tiek ruošiantis šventiniam patiekalui.
Taip svogūnas tampa ne tik ingredientu, bet ir ištikimu virtuvės draugu – kiekvienas stiklainis yra tylus pažadas, kad bet kada galime prisiminti namų šilumos skonį.
