Likus kelioms minutėms iki vestuvių stovėjau prie įėjimo į bažnyčią, laikydamas rankose laišką nuo mamos, kurį atsitiktinai radau švarko kišenėje.
Mano sužadėtinė jau laukė bažnyčios kieme, taisydama vestuvinę suknelę, kol bandžiau užvaldyti augančias emocijas.
Norėdamas trumpam atitrūkti nuo minčių, aš į kišenę įkišau mėtų saldainį, kuris visada man padėdavo susikaupti mintims. Vietoj jo radau voką.
Ant jos buvo užrašas: «mano brangiam sūnui. Perskaitykite tai prieš susituokdami.»
Širdis plakė greičiau. Ar tai, ką perskaitysiu, gali turėti įtakos mano sprendimui? Su smalsumo ir nerimo mišiniu atidariau voką ir išskleidžiau laišką.
«Mano brangus sūnau, Šiandien jūs žengiate vieną svarbiausių žingsnių savo gyvenime-kuriate šeimą. Jei jūsų širdis yra pilna meilės ir pasitikėjimo, prisiminkite mano žodžius.
Mylėkite savo žmoną visa širdimi, elkitės su ja pagarbiai ir rūpinkitės ja. Atminkite, kad išorinis grožis su laiku blyškėja, bet tikrasis grožis slypi jo viduje.
Palaikykite ją, net jei ji neprašo pagalbos, nes moterys dažnai slepia savo rūpesčius. Neleiskite, kad pinigai sukeltų ginčus. Laimė nepriklauso nuo turto.
Venkite piktų žodžių, o ne įžeidžiančių pastabų. Jie gali palikti randus, kuriuos sunku išgydyti. Niekada neieškokite kito paguodos-tai išdavystė.
Jūsų žmona turi būti Jums artimiausias žmogus. Vertinkite tai, ką turite. Šeima, kurioje viešpatauja meilė ir supratimas, — didžiausia dovana.
Atminkite, kad mes su tėčiu visada būsime šalia jūsų, pasiruošę jus palaikyti. Iš visos širdies linkiu jums laimės. Mes mylime tave, tavo mama»
Skaitydamas šiuos žodžius, aš pajutau, kaip mano gerklė susitraukė, o ašaros nutekėjo mano akyse. Šis laiškas man priminė, kaip esu dėkingas už tėvus ir jų išmintį.
Ši diena tapo ne tik naujo mano gyvenimo skyriaus pradžia, bet ir įrodymu, kad esu pasirengęs ginti ir mylėti savo būsimą žmoną taip, kaip mane mokė mama.
