„7 kvapai, kurių gyvatės nekenčia, ir kaip juos naudoti, kad šie šliaužiojantys svečiai liktų toliau nuo jūsų namų“

Įdomu

PASLAPTIS UŽ „KVAPŲ“, KURIE NEVA ATBAIDO GYVATĖS

Yra kažkas beveik paslaptingo gyvačių judėjimo būde. Jos „nemato“ pasaulio taip, kaip mes, ir jo „negirdi“ kaip kiti gyvūnai. Vietoje to jos jį ragauja.

Nuolat virpančiu liežuviu jos surenka cheminius pėdsakus ir perduoda juos Jakobsono organui — savotiškam vidiniam žemėlapiui, kuris joms parodo, kas yra aplinkui. Mums tai atrodo kaip keistas, beveik svetimas pojūtis.

Ir taip gimsta visiškai logiška mintis: jei gyvatės tokios jautrios kvapams, gal labai stiprus ar nemalonus kvapas jas išvarytų?

Tiesa yra sudėtingesnė ir mažiau „stebuklinga“.

Gyvatės neapsistoja vietoje atsitiktinai. Ten, kur yra maisto, slėptuvių ir tinkamos sąlygos, jos sugrįš vėl ir vėl — net jei oras pilnas stiprių kvapų. Jas laiko ne kvapas, o išlikimas.

Daugelis žmonių bando eterinius aliejus, tokius kaip gvazdikėlių ir cinamono, tikėdamiesi sukurti „nematomą barjerą“. Kiti renkasi actą, sierą, česnakus, svogūnus arba augalus, tokius kaip citrinžolė ir citronelė.

Kai kurie naudoja kedrą arba mėtą, tikėdamiesi, kad stiprus kvapas bus nepakeliamas tokiam jautriam padarui.

Tačiau beveik viskas turi vieną bendrą problemą: nėra jokio tikro patvirtinimo, kad tai veikia. Tai gali laikinai sudirginti, gali priklausyti nuo vėjo ar lietaus, gali išvis neturėti jokios reikšmės pačiai gyvatei.

Ir dažnai tai sukelia papildomų problemų — odos dirginimus, pavojų naminiams gyvūnams arba žalą dirvožemiui ir augalams.

Griežčiausia, bet aiškiausia tiesa yra ta, kad gyvačių nepavyksta lengvai išvaryti kvapais. Jos pasitraukia tik tada, kai nebelieka priežasties likti.

Kai jos neranda maisto… kai neranda slėptuvių… kai aplinka nebesuteikia saugumo, jos tiesiog keliauja toliau.

Todėl tikroji apsauga slypi ne buteliukuose su aliejais ar stipriuose kvapuose, o daug paprastesniuose dalykuose: švarioje aplinkoje, nupjautoje žolėje, užsandarintose plyšiuose ir erdvėje, kuri jų nevilioja likti.

Nes galiausiai ne kvapai nulemia, ar gyvatė pasiliks… o tai, ar vieta jai suteikia priežastį ten gyventi.

Ir gamta visada pasirenka išlikimo kelią.

Visited 38 times, 1 visit(s) today
Įvertinkite šį straipsnį