Pomidorai yra viena dažniausių kasdienio maisto sudedamųjų dalių — turtingi vitaminais, mineralais ir ypač likopenu, stipriu antioksidantu, kuris teigiamai veikia sveikatą.
Mažai kas žino, kaip geriausiai vartoti pomidorus, kad būtų pasiektas maksimalus naudos poveikis, ir jei jie vartojami netinkamai, žala kartais gali nusverti naudą.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad organizmas lengviau pasisavina likopeną iš virtų pomidorų nei iš žalių.
Likopenas yra pomidorų ląstelių sienelėse, o gaminant maistą šiluma suardo šias ląstelių sieneles, todėl likopenas išsiskiria ir jį lengviau panaudoja organizmas.
Tyrimai rodo, kad likopeno pasisavinimas gali padidėti 3–4 kartus, jei pomidorai yra gaminami su šiek tiek augalinio aliejaus (pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus),
lyginant su žalių pomidorų vartojimu. Tai reiškia, kad dubenėlis gerai išvirtos pomidorų sriubos dažnai suteikia daugiau antioksidantų ir sveikatą stiprinančio poveikio nei porciją šviežių pomidorų salotų.
Ne svarbu, ar žali, ar virti pomidorai yra „geresni“ — tai priklauso nuo siekiamo tikslo.
Jei svarbiausia yra maksimalus likopeno suvartojimas, reikėtų rinktis virtus pomidorus.
Tuo tarpu jei tikslas — natūralus vitaminas C ir skaidulos, žali pomidorai taip pat tinka, bet saikingai.
Svarbu vengti dažnų klaidų. Vartoti žalius, neprinokusius pomidorus gali būti pavojinga, nes jie gali turėti solaniną, medžiagą,
kuri, kaip ir daigintos bulvės, dideliais kiekiais gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, pilvo skausmus, prakaitavimą ir retai kvėpavimo sutrikimus.
Kai pomidorai subręsta ir tampa raudoni, solanino kiekis žymiai sumažėja, todėl jie yra saugesni vartoti.
Taip pat nerekomenduojama vartoti žalių pomidorų ant tuščio skrandžio.
Jų rūgštingumas, pektinas ir taninai gali padidinti skrandžio rūgšties kiekį, sukeldami nusėdimą, pilvo skausmą ar net pykinimą. Geriau
valgyti pomidorus po valgio arba kartu su kitais maisto produktais.
Per ilgas pomidorų virimas ar pakartotinis pašildymas taip pat sumažina jų maistinę vertę.
Vitaminas C lengvai sunaikinamas — Kornelio universiteto tyrimas rodo, kad esant 88 °C per 30 minučių jo kiekis sumažėja apie 29 %.
Per didelė temperatūra gali pažeisti ir likopeną,
o pakartotinis pašildymas gali paversti riebalų rūgštis laisvaisiais radikalais, kenksmingais kepenims.
Todėl patartina pomidorus virti tik tiek, kiek reikia, kad būtų išvirti (apie 15–20 minučių), ir jų nekartoti.
Žmonėms su jautria virškinimo sistema pomidorų sėklos gali būti problemiškos.
Sėklos sunkiai virškinamos, gali dirginti žarnyno sieneles ir sukelti dujų kaupimąsi ar virškinimo sutrikimus.
Jei po pomidorų vartojimo dažnai pasireiškia diskomfortas, patartina dalį sėklų pašalinti arba perkošti.
Renkantis pomidorus, reikia rinktis tolygiai raudonus, prinokusius egzempliorius su šviežiu žaliu koteliu.
Maži balti taškai po žieve dažnai rodo kokybišką minkštimą.
Venkite blankių, žalių, neprinokusių ar pažeistų pomidorų. Laikant pomidorus šaldytuve nereikėtų jų laikyti per ilgai,
nes temperatūra žemiau 5 °C gali pakenkti vaisiaus struktūrai ir sumažinti skonį bei maistinę vertę.
Geriau laikyti kambario temperatūroje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje, o tik po pjaustymo dėti į šaldytuvą.
Nors pomidorai labai maistingi, tam tikri žmonės turėtų būti atsargūs.
Žmonės, turintys skrandžio opų arba refliukso (GERD), gali jausti deginimą ar pilnumo pojūtį valgant žalius pomidorus.
Žmonės su sunkia inkstų problema dėl didelio pomidorų kalio kiekio turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl kiekio,
nes per daug kalio gali paveikti širdies ritmą.
Taigi, jei išvengsime keturių dažnų klaidų — valgyti žalius pomidorus, ant tuščio skrandžio,
per ilgai virti ar pakartotinai pašildyti, ir jautriems žmonėms valgant sėklas — bei teisingai pasirinksime ir laikysime pomidorus,
jie gali tapti vertingu kasdienio maisto dalimi, lėtinti senėjimą ir palaikyti širdies sveikatą.
