Viena rimčiausių eskalacijų Artimųjų Rytų istorijoje šiomis valandomis vystosi dramatišku greičiu. Tarp Iranas ir amerikiečių–izraeliečių pajėgų susidarė atvira karo situacija.
Raketos smogia milijoniniams miestams, karo laivai apšaudomi, kelių naftos turtingų valstybių oro erdvė uždaroma, o pasaulio lyderiai vienu metu kalba apie atsakomąsias priemones ir derybas.
Įvykiai keičiasi kone kas minutę.
Persijos įlankoje strategiškai svarbus JAV lėktuvnešis USS Abraham Lincoln tapo Irano raketų ir dronų atakos taikiniu.
Vašingtonas iš pradžių detalių nepateikė, tačiau vėliau patvirtino nuostolius: žuvo trys kariai, dar keli buvo sužeisti.
United States Central Command (CENTCOM) vėliau pareiškė, kad rimtų struktūrinių pažeidimų nepadaryta, o laivas išliko tinkamas vykdyti operacijas.
Vis dėlto pats sėkmingas smūgis amerikiečių lėktuvnešiui laikomas reikšminga eskalacija ir galimu lūžio tašku.
Pasak Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas paleido daugiau kaip 150 balistinių raketų ir šimtus dronų.
Didžioji jų dalis buvo numušta, tačiau žala vis tiek esanti didelė.
Regionas patiria milžinišką karinį spaudimą, oro gynybos sistemos veikia be pertraukos.
Tuo pat metu Irano diplomatija siunčia prieštaringus signalus.
Kol kelios Persijos įlankos valstybės pranešė apie smūgius savo teritorijoje, Irano ambasadorius Londone kalbėjo apie „draugiškus ir broliškus santykius“ su regiono šalimis.
Per Omanas tarpininkautą telefoninį pokalbį užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs imtis rimtų veiksmų deeskalacijai.
Atrodo, kad karinis spaudimas ir diplomatinės pastangos vykdomos vienu metu.
Politinė padėtis Teherane taip pat paženklinta neapibrėžtumo.
Po pranešimo apie aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei mirtį valdžią perėmė trijų asmenų vadovaujanti taryba, kuriai vadovauja prezidentas Masoud Pezeshkian.
Naujoji vadovybė žada tiek ryžtingą atsakomąjį smūgį, tiek pasirengimą deryboms.
Kuri kryptis nugalės, lieka neaišku ir gali lemti tolesnę konflikto eigą.
Buvęs JAV prezidentas Donald Trump interviu žurnalui The Atlantic pareiškė, kad operacijos prieš Iraną „viršija planuotą mastą“.
Ar tai reiškia išplėstus karinius veiksmus, ar netikėtą strateginę sėkmę, jis nepatikslino.
Vašingtonas oficialiai pabrėžia, kad režimo pakeitimas nėra būtinas operacijų tikslas.
Kitokios nuotaikos girdimos iš Jeruzalės. Izraelio ministras pirmininkas Benjamin Netanyahu paskelbė apie plataus masto oro smūgius „Teherano širdžiai“.
Oficialiai puolimas nukreiptas prieš karinę infrastruktūrą, tačiau retorika leidžia suprasti, kad siekiama ir ilgalaikio politinės sistemos susilpninimo.
Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis atakų intensyvumas dar padidės.
Ekonominės ir geopolitinės pasekmės jau juntamos. Kuveitas sustabdė prekybą biržoje.
Naftos kainos šoktelėjo į viršų, o galimas strategiškai svarbios Hormūzo sąsiaurio blokavimas kelia nerimą visame pasaulyje.
Irakas ir Omane buvo užpultos JAV įstaigos.
Dešimtys tūkstančių žmonių Irane išėjo į gatves po žinios apie ajatolos mirtį.
Europos valstybės taip pat su augančiu nerimu stebi situaciją.
Krizės regione registruotų užsienio piliečių skaičius didėja, kelios oro erdvės yra uždarytos.
Tarptautinės oro bendrovės, tokios kaip Qatar Airways ir Emirates, laikinai sustabdė skrydžius.
Konfliktas dabar gali pasukti dviem skirtingomis kryptimis.
Arba pavyks greitai, nors ir griežtai, apriboti kovas prieš joms peraugant į platesnį regioninį karą.
Arba prasidės ilgas daugiakryptis konfliktas, į kurį giliau įsitrauks Irano sąjungininkai, Persijos įlankos valstybės ir galbūt didžiosios pasaulio galios.
Ar diplomatiniai signalai yra nuoširdūs, ar tik bandymas laimėti laiko prieš dar didesnį smūgį, gali paaiškėti jau artimiausiomis valandomis.
Artimiausios dienos parodys, ar Artimieji Rytai žengia į naują geopolitinę epochą – ar pasaulis slysta į dar platesnę konfrontaciją.
