Iš pirmo žvilgsnio – paprastas, kasdienis pilvo skausmas. Toks, kokį turbūt yra patyręs kiekvienas mažylis.
Tėvai pernelyg nesijaudino – šiek tiek poilsio, lengvas maistas, ir viskas vėl grįš į savas vėžes. Tačiau skausmas nedingo.
Priešingai – stiprėjo. Kreipėsi į gydytojus. Tyrimai. Laukimas. Daug klausimų, mažai atsakymų. Ir tada – žinia, kurios niekas nelaukia: vėžys. Pažengęs, greitai plintantis, negailestingas.
Penkerių metų mergaitė, kuri dar visai neseniai šėlo kieme, tyrinėjo pasaulį, kvatojosi iš brolio pokštų – dabar gulėjo ligoninės lovoje, tarp aparatų ir susirūpinusių, tylinčių suaugusiųjų.
Liga nesuteikė laiko. Viskas vyko per greitai. Po kelių mėnesių tėvai stovėjo prie vaikų kambario durų, rankose laikydami jos mylimą meškiuką, bandydami suvokti tai, kas atrodo neįmanoma.
Net medikai buvo sukrėsti. Buvo sunku priimti faktą, kad toks jaunas, gyvybingas vaikas gali taip tragiškai išeiti.
Nuo to laiko vis daugiau specialistų kelia balsą – ne kaltindami, o įspėdami. Vėžio atsiradimą lemia daugybė veiksnių. Genai, aplinka, atsitiktinumai – viskas turi įtakos.
Tačiau vienas dalykas dažnai lieka nuošaly – nors jis yra kasdien mūsų gyvenime: mityba.
Tai, kuo maitiname savo vaikus, formuoja jų ateitį. Ne per vieną dieną, ne akivaizdžiai – bet tyliai, iš lėto.
Spalvingi įpakavimai, greiti užkandžiai, produktai „pritaikyti vaikams“ – dažnai slepia sudėtį,
kuri ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos sveikatai – ypač jei vartojama reguliariai ir dideliais kiekiais.
Perdirbti mėsos gaminiai – dešrelės, vytinti produktai, paštetai – dažnai patenka į vaikų mėgstamiausių sąrašą. Juos lengva supakuoti į priešpiečių dėžutę, greitai paruošti, o skonis – pritaikytas mažiesiems.
Tačiau juose esančios cheminės medžiagos, nitritai ir konservantai – anot PSO – gali būti susiję su onkologinėmis ligomis.
Pavojus slypi ne vienkartiniame vartojime – o nuolatinėje, ilgalaikėje vaikų organizmo apkrovoje, kuri gali turėti ilgalaikių padarinių.
Ir dar – saldieji gėrimai. Ryškiaspalviai limonadai, „vaisiniai“ sulčių pakeliai, gazuoti cukraus prisotinti skysčiai – dažnas svečias vaikų šventėse. Iš esmės – tai skystas cukrus.
Didelis cukraus kiekis skatina nutukimą, insulino atsparumą, uždegiminius procesus – kurie gali būti susiję su vėžio vystymusi.
Greitas maistas, traškūs kąsneliai, mikrobangų krosnelei skirti produktai, šaldytos bulvytės – patogu, sotu, o vaikams – itin skanu.
Tačiau tokie gaminiai dažnai turi transriebalų bei akrilamido – junginio, susidarančio kaitinant krakmolingus produktus aukštoje temperatūroje.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ši medžiaga gali būti kancerogeninė, o nors žmogaus organizmui dar vis tiriama, atsargumas – būtinas.
Nepamirškime ir momentinių sriubų, greitų makaronų, užkandžių su skonio stiprikliais.
Šie produktai dažnai yra maistingai skurdūs, bet gausūs druskos, dirbtinių skonių ir dažiklių.
Ilgalaikis jų vartojimas gali apkrauti virškinimo sistemą, pakenkti inkstams, o vaikų – dar besivystančiai – nervų sistemai padaryti žalos.
Ir galiausiai – saldumynai: spalvoti saldainiai, čiulptukai, guminukai – juose dažnai yra sintetinių dažiklių ir kvapiklių, kurie kai kuriose šalyse jau yra uždrausti.
Šios medžiagos gali ne tik sukelti alergines reakcijas, bet ir būti siejamos su elgesio sutrikimais bei onkologinėmis ligomis.
Iš tėvų niekas nesitiki tobulumo. Tačiau mes turime galimybę – kasdien, su kiekvienu patiekalu – rinktis atsakingiau.
Nes, nors ne viską galime kontroliuoti – paveldimumą, aplinkos taršą, likimo neteisybę – tai, kas atsiduria vaikų lėkštėje, yra mūsų rankose.
Prevencija neprasideda ligoninėse – ji gimsta namų virtuvėje, kur mažiausi sprendimai sukuria didžiausią poveikį.
Paprasti pusryčiai, savaitgalio pietūs ar vakaro užkandis – tai proga ne tik pamaitinti, bet ir iš tiesų pasirūpinti vaikų sveikata.
Nes kartais didžiausia dovana, kurią galime duoti vaikui, nėra žaislas ar nauja technologija – o galimybė augti sveikam, laimingam ir gyventi ilgai. Ir ta galimybė dažnai prasideda… nuo lėkštės.
